| Esame istorini vyki liudininkai: Šventasis Tvas Benediktas XVI, minint Pasaulin ligoni dien, paskelb apie pasitraukim i Petro pdinio aktyvios tarnysts vasario 28-j. Tai nepaprastas nuotykis, todl ir „Artuma“ su savo autoriais bei skaitytojais nori apmstyti, kokius pdsakus Benediktas XVI palieka Banyios istorijoje ir kaip mums, tikintiesiems, reikt priimti i ini – „ne iniasklaidos, bet paties popieiaus ini“. Pateikiamos Apatal Sosto nuncijaus arkivyskupo Luigi Bonazzi mintys, kvieianios siklausyti paskutinius ganytojikus Benedikto XVI odius ir igirsti juos savo irdimi: „Tai padariau visikai laisvai dl Banyios grio, ilgai meldsis ir ityrs savo sin prie Diev, gerai suprasdamas tokio veiksmo pasekmes, bet taip pat suvokdamas, jog nebesu pajgus vykdyti Petro tarnysts su tokia jga, kokios jai reikia <...>. Nebgu nuo kryiaus, bet nauju bdu pasilieku su Nukryiuotu Viepaiu. Atsisakau vadovavimo Banyiai tarnysts gali, bet pasilieku tarnauti malda.“
Vatikano radijo lietuvi programos vadovas Jonas Malinauskas sitikins: tokiu poelgiu popieius „teigia, jog i tarnyst tokia kilni ir svarbi, didi ir atsakinga, kad ji ne seno ir pavargusio mogaus jgoms“. vykiui paminti spausdinamas Lietuvos vyskup laikas popieiui; taip pat – Benedikto XVI inia i met gavniai: „Tikjimas be darb yra lyg medis be vaisi: abi dorybs reikalauja viena kitos. Gavnia tradiciniais krikionikojo gyvenimo nurodymais kvieia mus maitinti tikjim dmesingiau ir ilgiau klausantis Dievo odio bei priimant sakramentus.“ Kun. Danielius Dikeviius taip pat rao apie Dievo odio skaitymo prasm ir atkreipia dmes, jog Biblijos skaitymas paraidiui – tai aklaviet.
Kovo „Artuma“, tsdama kelion per Tikjimo metus ir vasar klaususi: „kam reikia Banyios?“, dabar kvieia suklusti: „kam reikalingos tos Miios?“ Psicholog Zita Vasiliauskait sako: ne tik vents, bet ir kasdienyb turi savus ritualus, nusistovjusius elgesio proius. Tad galtume teigti, kad Mii liturgija – vienas i j; juk bet koks kartojamas veiksmas, net religinis, nepastebimai gali virsti rutininiu, formaliu gestu. Todl „Artumos“ autoriai svarsto, kodl verta kiekvien sekmadien eiti banyi, kokia v. Mii liturgijos prasm gyvenanij ir tikinij iandien akimis. Dr. Irena Vaivilait pristato Vatikano II Susirinkimo konstitucij Sacrosanctum Concilium – be liturgijos atnaujinimo, joje pabriamas dalyvavimas sekmadienio Miiose: „Visoje liturgijoje, o ne kurioje nors vienoje jos dalyje veikia pats Kristus – kalba, meldiasi ir gieda ir pats save aukoja.“ Kun. Artras Kazlauskas reziumuoja: „Jzus parod, jog Dievas mog iri taip, kaip iri mazgojantysis kojas“ („Jei tavs nenumazgosiu, netursi dalies su manimi“, plg. Jn 13, 1–20).
Kun. Kazlauskas taip pat atsako „Artumos“ klausimus ne tik apie Mii „kain“, bet ir j reikm: „Chronos – tai msikis laikas, o kairos – tai Dievo laikas – aminyb. Miios yra kairos laikas. Tai, kas vyko prie 2000 met, vyksta dabar. Jei dalyvauju Miiose, Kristaus vykis vyksta dl mans.“ Psicholog Zita priduria: sekmadienio apsilankymas Miiose „kuria nuotaik, skatinani savo gyvenim pavelgti kitu, aminojo gyvenimo aspektu“.
Atokvpio skaitiniuose Vanda Ibianska pasakoja apie vyskup Antan Baranausk, o Gabriel Gailit, pristatydama Justino ilinsko knyg „KGB vaikai“, pateikia domi svarstym, kodl ir kaip literatra gali teikti pramog.
Prie metus „Artuma“ dalijosi diaugsmu apie Gimimas.lt iniciatyv. Ne paslaptis, vlesn jos eiga ir ypa paskutini savaii teissaugos elgesys gimdym namuose galutinai paniekino, prilygino j kriminalinei veiklai. Deja, „visuomenei nebuvo paaikinti tyrimo tikslai ir taikom grieiausi priemoni btinyb“, – Vyskup konferencijos Šeimos reikal tarybos vardu primena kardinolas Audrys Juozas Bakis. „Ankstyvo ryto kratos eimose, <…> imt eim tardymas trypia mogik orum, emina eimos institucij, menkina pai demokratij, skaldo visuomen ir skatina nepasitikjim savo Valstybe.“ Todl, vsdami Nepriklausomybs atkrimo dien, neumirkime savo maldose ir valstybs tarnautoj, nusigrusi nuo elementari morals norm, umirusi esmin savo darbo fakt: jog pirmiausia tarnauja ne valstybei-statymui, bet valstybei-mogui.
urnalo redakcija dkoja savo skaitytojams, aktyviai atsiliepusiems naujos skilties „Tikiu. Padk mano netikjimui“ diskusij, bei tikisi Js sitraukimo ir toliau! Atsiliepkime ir Benedikto XVI kvietim: „Ir toliau melskits u mane, u Banyi ir u bsimj popiei. Dievas mus ves“; su permstytu ir pagilintu tikjimu – btent io popieiaus dka (!) – stokime prie Banyios pokyi slenksio.
Rta Lazauskait |